Šv. Jurgio, gyvulių globėjo diena

Balandžio 23 – oji – šv.Jurgio, gyvulių globėjo, diena. Jos apeigos susijusios ir su apeiginės duonos kepimu, jos aukojimu ir valgymu. Duoną prieš Jurgines kepdavo ir gyvuliams. Kepdavo mažais kepaliukais ir tokį skaičių, kiek ūkyje būdavo gyvulių. Per Jurgines lankydavo ir javų laukus. Atsinešdavo vaišių, vaišindavosi, o maisto likučius užkasdavo lauko gale. Po to voliodavosi žiemkenčiuose šaukdami „augink, Dieve !“ Per Jurgines būtinai turėjo būti išgenami į laukus gyvuliai. Anksčiau išginti nebuvo galima, nes buvo manyta, kad velniai gyvulius apsės. šv. Jurgis – gyvulių užtarėjas, ir kai kuriuose Lietuvos vietovėse buvo manoma, kad šią dieną gyvuliai jam meldžiasi. Per šv. Jurgį didelis dėmesys buvo ne tik šeimininkams, bet ir kerdžiui su piemenims. Jie buvo laistomi vandeniu, vaišinami gardesniu maistu. Magišką galią turėjo kiaušiniai ir verbos šakelė. O ir burtų bei spėlionių buvo įvairiausių per Jurgines – jei gegutė kukuoja lapuotuose medžiupse – karvės daug pieno duos, o jei spygliuotuose – mažai. Jei piemuo varlę pamato vandenyje, tai bus pieninga vasara, jei sausumoje – bepienė. Pirmą kartą išgirdęs griaustinį piemuo versdavosi per galvą kuliu, kad jo nenutrenktų ir žolė gerai želtų. Kai piemenys pargindavo bandą, tai šeimininkė juos visus kviesdavo prie stalo ir vaišindavo. Senovėje per Jurgines baigdavosi dvarų kumečių samdos laikas, taip pat žemės nuomininkų bei pusininkų sutartys. Šiais metais daug gražių Jurginių papročių norėjome parodyti Juodaičių bendruomenės vaikams ir suaugusiems, deja, karantinas neleidžia to padaryti, todėl daug ką papasakojome šiame rašinyje. Tačiau, kad Jurginių tikrai laukėme, tai įrodo ir šios nuotraukos. Karvutei Margei- taip pat karantinas!